Kaip aš sveikatintis važiavau (tęsinys)

Kaip aš sveikatintis važiavau (pradžia - viskas ne taip, kaip tikėjausi)

Viena bendrakeleivė labai norėjo keliauti, važiuoti, pamatyti, apžiūrėti. Aš iš pradžių sakiau, kad ne - suorganizuota stovykla, kurioje numatytos trys kelionės - turi užtekti. O kitą laiką turime skirti sveikatinimui, poilsiui. Bet kai paaiškėjo, kad viena iš kelionių, tai 6 km. miesto autobusu, kita taip pat ne ką rimtesnė - keltu per upę į tokio pat mažumo Portugalijos miestelį, o trečia pora valandų paplaukiojimo laiveliu, supratau, kad būtų labai neprotinga, nuskridus taip toli ir visai šalia esant nuostabioms vietoms, jų neaplankyti.

Taigi, vieną rytą pabudusi, dar apsimiegojusioms draugėms pasiūliau - važiuojam. Dabar. Po 15 min turime išeiti, kad spėtume į autobusą. Susiruošti trims moterims 2 dienų išvykai per 15 min, įvertinant, kad turime vieną vonios kambarį iššūkis nemažas, bet noras ištrūkti buvo toks didelis, kad autobusų stotelėje buvome laiku. Deja, tai nieko nereiškė - šeštadienis. Autobusai pradeda važiuoti vėliau. Tada draugei šovė mintis - einame tranzuoti. Truputį pasijuokę iš tos idėjos, nuėjome pabandyti. Ir ką manote - dar po 5 minučių mes jau riedėjome Ayamontės link. Įsikalbėjome su mus paėmusiu vyruku, paklausinėjome, kaip geriau pasiekti Albufeirą (Portugalijoje), apie kurią prisiskaitėme ir vaizdų prisižiūrėjome tikrai daug. Jis patarė keltis keltu į Portugaliją, o iš ten jau bus daug autobusų. Paklausėme.

Iki kelto dar turėjome laiko, tai lepinomės kava ir sultimis. ATOSTOGOS PRASIDĖJO :)

 

Keliamės į Vila Real de Santo Antonio kaimelį ir bandysime ieškoti autobuso. Ok, autobusas yra po poros valandų. Pasivaikščiojimas, desertų degustavimas. Bevalgant pagalvojau, o kaip čia su laiku. Ispanijos ir Portugalijos laikas skiriasi, tai pasirodė, kad laukti reikia visa valanda ilgiau (gerai, kad ne atvirkščiai - būtume nespėję į autobusą).

Apie važiavimą autobusu būtų atskiras pasakojimas - atstumas. Jis stojo VISUR, užvažiuodavo į kiekvieną mažiausią kaimelį. Mūsų kelionė truko pusę dienos. Tiesa, tai galima vertinti kaip į kelionės kainą įskaičiuotą ekskursiją, apžiūrint kaimelius, apelsinų, citrinų, mandarinų sodus, kalnus ir kitas pakelėse esančias grožybes, kurių, važiuojant autostrada pamatyti nepavyksta.

Albufeira mus pasitiko puikiu oru ir dar puikesniais vaizdais. Pradžiai užduotys dvi - pavalgyti ir susirasti kur miegoti. Alkio problemą išsprendėme labai greitai, o su miegojimu teko pavargti - atvažiavome šeštadienio popietę, žmonių labai daug. Užėję į pirmą viešbutį, turėjo trivietį kambarį, bet pagalvojome, kad per brangu. Paklaidžioję po miestą skubėjome atgal su viltimi, kad kambarys bus vis dar laisvas. Mūsų laimei - buvo. Viešbutis pačiame senamiesčio centre, bet pakankamai tylus ir jaukus. 

Įsikūrę išėjome pasivaikščioti po miestą

Kol aš vaikščiojau ir grožėjausi vaizdais, mano draugės nudirbo rimtą darbą - rado mums išvyką laivu. Ėjome ieškoti, kur gi tas uostas.

Albufeira gražus jaukus miestas, o apylinkės iš viso nerealios. Gaila, kad laikot turėjome tik dieną - čia tikrai galima būtų atostogauti ilgiau ir nenusibostų - tiek įdomybių.

Vakarėjant sukame pasėdėti su gražiu vaizdu. Iš vienos vietos mus išprašo, mat neketiname vakarieniauti - norime tik sangrios, kavos, deserto. Šalia randame kitą jaukią užeigą su puikiais desertais, kur maloniai praleidžiame vakarą.

Rytas. Vaizdas pro langą.

Pusryčiai, pasivaikščiojimas ir pirmyn į laivelį. Gan ankstyvas sekmadienio rytas. Naktį čia žmonės ilgai neina miegoti, o ryte taip ramu tuščiame mieste.

Trys valandos palaimos. Svajonė palaipioti šiomis uolomis, aplankyti pliažus, pasimėgauti ramybe.

Neturiu ką pridurti prie vaidų, tik tiek, kad aplankyti šias vietas labiau nei verta.
Atgal grįžome greitai. Autostrada tiesiai iš Albufeiros į Ayamonte

Kitą dieną buvo ypatingo žmogaus gimtadienis. Ypatingam žmogui reikia ypatingos dovanos. Su drauge nusprendėme padaryti mandalą ant vandenyno kranto. Rinkome kriaukles, kėlėmės anksti, kad spėtume iki rytinės mankštos ir maudynių. Staigmena pavyko :)

Simboliška, kad po keletos valandų mandalą pasiėmė vandenynas, o danguje tuo metu lėktuvai braižė savo paslaptingus raštus. Gražu, trapu, laikina...

Dar turėjome išvyką laiveliu. Buvo smagu

Diena, praleista vienumoje

Baigėsi mūsų kelionė. Ar buvo gerai? Negaliu atsakyti vienareikšmiškai. Sakyti gerai negaliu, nes daug kas buvo negerai. Bet jei sakyčiau, kad blogai, būčiau neteisi, nes tuomet nebūčiau sutikusi tiek nuostabių žmonių. Dar kitaip pažiūrėjus - kuo blogiau, tuo geriau :)

Nuostabios Jums besibaigiančios vasaros, puikių kelionių, naujų potyrių.

Kaip aš sveikatintis važiavau (pradžia - viskas ne taip, kaip tikėjausi)