Izraelis - Jordanija. II dalis. Ferma ir Negyvoji jūra
Izraelis - Jordanija. Aqaba - Wadi Rum
Izraelis - Jordanija. Petra. Nuotykių pabaiga
Prieš keletą metų, o jei konkrečiau, prieš trejus, Vaiva nusprendė žiemą ir dalį pavasario praleisti šiltame ir saulėtame Izraelyje. Susirado fermas, kibucus, kuriuose galėtų savanoriauti ir išvyko.
Izraelis seniai buvo mano svajonių šalis, tai praleisti tokio šanso niekaip negalėjau.
Nežinau ar ppamenate, bet 2013 metų pavasaris buvo nenormaliai šaltas ir sniegingas. Į oro uostą važiavau su kailiniais ir tai nebuvo per šilta. Bet skristi su kailiniais į vasarą, ne pats geriausias pasirinkimas. Automobilyje persirengiu, balansuodama ant galimybės sušalti į ragą ribos ir jau pakeliui į vasarą.
Rygoje bandau kažkokiu būdu nusirengti bent keletą sluoksnių, kad neiškepčiau Izraelyje.
Kylame, skrendame. Kapitonas praneša, kad Tel Avive 36 laipsniai karščio. Pasikeitimas įspūdingas.
Iš oro Tel Avivo oro uostas atrodo labai mažiukas, man net kilo klausimas - kurgi čia leistis? Bet iš tiesų nusileidus paaiškėjo, kad taip nėra - oro uoste daugybė žmonių, laukiančių išskristi eilės. Atskridus procedūra labai trumpa, klausimas - kur vykstate ir viskas. Pasiėmus bagažą ir truputį paklaidžiojusi po oro uostą randu automobilių nuomos punktą.
Tikriausiai jau esu minėjusi, kad nelabai kalbu angliškai. Skrendant į šią kelionę, mane visi ramino, kad Izraelyje visur visi kalba rusiškai. Susiradus nuomos punktą, klausiu, gal kas kalba rusiškai - nieko panašaus. tada prašau kalbėti lėtai ir aiškiai. Vyrukas juokiasi, bet kalba tikrai aiškiai. Atrodo, susikalbėjome - automobilį gausiu. Baigus pildyti popierius, mosteli ranka nelabai aiškia kryptimi. Einu, Randu, kad man skirta visiškai nauja Kia. Spidometras rodo vos 25 km. Apsidžiaugiu, bet be reikalo - išvažiavus į greitkelį paaiškėja, kad mano mašiniukas visiškai netraukia. Menkiausias kalniukas reikalauja 3 bėgio.
Kažkaip sugebėjau navigacijoje nusistatyti "vengti greitkelių". Ji mane įkyriai ragina išsukti iš greitkelio, nors visos rodyklės rodo važiuoti tiesiai. Bet jei navigacija sako, tai žino. Išsuku ir aplinkiniais keliais, sugaišusi nemažai laiko, patupėjusi kamštyje tarp Tel Avivo ir Jeruzalės, pasiekiu Jeruzalę. Vis gi labai džiaugiuosi, kad turiu navigaciją - naktį Jeruzalės senamiestyje, kur visos gatvelės vienos krypties, surasti viešbutį būtų misija neįmanoma.
Greitai palindusi po dušu išeinu paklaidžioti po naktinę Jeruzalę.
Kraudamasi daiktus labai ilgai svarsčiau ar imti stovą fotoaparatui. Net kelis kartus buvu įsidėjusi ir vėl išėmusi. Išėjusi pasivaikščioti labai pasigailėjau, kad jis vis tik liko namie. Vaizdai nerealūs. Deja, teks tenkinis keliais telefonu padarytais kadrais
Truputį paklaidžiojusi randu miesto parką
Nuostabus jausmas buvo vaikščioti po tuščias naktinio Jeruzalės senamiesčio gatveles. Tuščia, tik retkarčiais sutinki kokį susivėlinusį praeivį. Jausmas, kad patekai į senovinį filmą - turistų praktiškai nėra, vaikščioja tik vietiniai gyventojai, su savo autentiškais rūbais. Žemėlapis nepadeda - nieko nesuprantu, nei kur esu, nei kur einu, taigi, tiesiog einu ir mėgaujuosi. Dar iki dabar prisimenu tą apėmusi ramybės pojūtį. Teoriškai lyg turėtų būti baisu - tuo metu (ko gero kaip ir visada) Izraelyje vyko įvairiausi neramumai, Jeruzalė taip pat buvo minima, kaip neramus ir nesaugus miestas. Klaidžioti vienai svetimame mieste naktį...
Raudų siena. Nustebino, kad moterims atskirta kokius 3-4 mažiau vietos, nei vyrams, nors moterų gerokai daugiau.
Pabūnu prie raudų sienos, bandau patirti, ką jaučia, čia besimeldžiančios, į save paniruosios moterys. Bet čia man per daug žmonių. Taigi, vėl einu klaidžioti siauromis gatvelėmis. Dar po kokios valandos suvokiu, kad esu parą nemiegojusi. Ieškau viešbučio ir einu miegoti.
Laukite tęsinio
Izraelis - Jordanija. II dalis. Ferma ir Negyvoji jūra
Izraelis - Jordanija. Aqaba - Wadi Rum
Izraelis - Jordanija. Petra. Nuotykių pabaiga
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą