Škotija

Po Škotiją keliavau birželio mėnesį ir vis sulaukiu užklausų - kada gi bus įrašas. Kadangi šią kelionę organizavau ne pati, tai beveik ir neketinau aprašinėti. Bet jei publika reikalauja...

Taigi, šaltą niūrų žiemos vakarą pačiupau gera kaina bilietus į Norvegiją  ir čia pat pasigyriau draugei, kurios dėka pradėjau keliauti į kalnus. O ji tuo pačiu pasigyrė, kad apsisprendė dar kartą aplankyti Škotija. Na na... Škotija ir mano "must see" sąraše jau labai seniai. Paskaitau aprašymą, pagalvoju ir miegoti einu jau turėdama dvi keliones. Dėl kelionių sprendimus priimu labai greitai. Šį kartą keliauju su Dainiumi iš Magelano kelionių

Ankstyvas birželio 3-iosios rytas nuostabus. Skrydis iš Palangos, bet kelionė iki jos geroje kompanijoje neprailgsta.

Skrydis į Glasgow pigus ir trumpas, taksi iš oro uosto į pirmąją kelionės vietą ir jau žvalgome apylinkes.

Apsistoję viešbutyje, užkandę ir nuplovę kelionės dulkes, su Milda iš Scotland Explorer lekiame apžiūrėti Glazgo. Glazgas, didžiausias Škotijos miestas, įsikūręs ant Clyde upės kranto.
Pirmiausiai traukinių stotis su nuostabiausiomis stiklo lubomis. Labai įspūdinga stotis.

Įdomiausia tai va šita telefono būdelė, su skambinimo instrukcija, bet be telefono aparato :D

Ir prasidėjo klajonės po miestą. Nerealūs piešiniai ant pastatų, architektūra...

Gotikinio stiliaus Glazgo katedra, pastatyta tarp XIII - XV amžiaus, žavi skliautuotomis lubomis, vitražais, akmens dirbiniais. Tai vienintelė viduramžių katedra Škotijoje.  

                  

Kylant į Nekropolį, atsiveria gan niūrus katedros vaizdas. Sakoma, kad šiose kapinėse kūrė J. K. Rowling, Hario Poterio autorė ir vardus kai kuriems herojams perskaitė antkapiuose. Ką tik Milda mane pataisė, kad J. K. Rowling kūrė Edinburgo kapinėse :)

Prisivaikščioje grįžtame į stotį ir čia staigmena - nėra traukinio į Paisley miestelį, kuriame esame apsistoję. Milda operatyviai išsiaiškina, kad vienas iš peronuose stovinčių traukinių mums tinka. Traukinyje sutinkame vyriškį, grįžtantį po viskio degustacijos, kur jis pristatinėjo įvairias viskio rūšis. Merginos taip įsitraukia į pasakojimą ir viskio uostymą (ragauti, deja nedavė), kad pravažiuojame reikalingą stotelę. Gerai, kad atėjo kontrolierius ir mus išlaipino, nes ko gero būtume ir jūrą pasiekę. Turime laukti kito traukinio ir grįžti atgal. Stotyje bilietų mums neparduoda - sako, lipkite į traukinį ir kontrolierius, jei manys, kad turite mokėti, parduos jums bilietus. Bet kontrolieriui labai linksma dėl mūsų nuotykio ir jis net neketina imti pinigų, tik vis juokiasi praeidamas ir primena, kad jau tuoj turime išlipti. 

Maloniai stebino žmonių požiūris - niekam neatrodė, kad reikia kažkaip piktintis mumis, rašyti baudas ar versti pirkti papildomus bilietus, visi labai mieli, malonūs ir paslaugūs.

Pirmoji diena baigiasi. Laikas miegoti. Ryt ankstyvas skrydis į Hebridus. 

Vietinis skrydis Stornovėjų Hebridų salyne ankstyvas, skrisime nediduku lėktuvu. Labai gaila, kad pasikeitė planai - turėjome skristi visiškai mažutėliu lėktuvėliu į Bara salą, kurioje nėra oro uosto - lėktuvai leidžiasi paplūdimyje. Deja, Hebriduose mažai vietų, kur galima apsistoti, o keliautojų nemažai - nepavyko gauti nakvynės. Taigi, planai pasikeitė - skrendame į Stornovėjų.

Oro uostas mažutis, bagažą saugoja šachmatų figūra. Lewis šachmatų figūrėlės yra žymiausi viduramžių šachmatai. Žemiau bus originalios, kurias apžiūrėjome Lews pilies muziejuje.

Tradiciniai pusryčiai

O čia adaptuoti man

Po pusryčių lankome Lews pilį ir prie jos esantį muziejų
Įžymiausias eksponatas - šachmatų figūrėlės, rastos 1831 m. Lewis saloje. Figūrėlės datuojamos 1150 metais, spėjama, kad pagamintos Norvegijoje. Dauguma jų išdrožta iš vėplio ilčių, kelios - iš banginio danties.

Vėliau važiuojame į pirmojo žygio pradžią - istorinį juodųjų namų kaimą. Gearrannan Blackhouse Village. Apžiūrime muziejų ir pakrante traukiame į paplūdimį. Toliau tegul kalba vaizdai.

Pirmieji perlipimai per tvoras, kurie vėliau taps įprastu dalyku

Kažką pasakoja Dainius

   

Matosi žygio pabaiga

Taip pat įprastas vaizdas - kapinės šalia paplūdimio

Jau šitiek nuveikėme, bet diena dar nesibaigė. Važiuojame lankyti mistinę vietą - Callanish Stones. Kas skaitė Svetimšalę, ar žiūrėjo serialą, puikiai žino apie ką aš.

Rytas mūsų laikinuose namuose. Turėjome didžiulį namą Soval House. Namas keistokas, gyvenimo sąlygos įdomios - kambarių daug, trys vonios kambariai. Devyniems keliautojams kaip tik, bet karštas vanduo buvo tik viename duše. Bet tai leido būti vieningesniems, labiau empatiškiems, susitelkti ne tik į save, bet ir į kitus. Gyventi viešbutyje greičiausiai būtų buvę patogiau, bet tikrai mažiau šarmo ir tikrovės pajautimo. Jau ko verti bendri vakarai prie liepsnojančio židinio, pasakojant įvairiausias istorijas. Galų gale, ką gi prisimintume.

Ir vėl rytas ir vėl laukia žygiai. Šiandien po centrinę Lewis salos dalį. Tiesą sakant, kai ne pati organizuoju, tai mažai kreipiu dėmesį, kur mus veža, kur einame. Visiškai atsiduodu vadovo malonei. Keliauti taip lengva, bet kai nori ką nors papasakoti, tai sunkoka prisiminti.

Aukos

Nerealaus dydžio ir grožio paplūdimys. Keista, kad tai Škotija. Jausmas lyg kokie šilti kraštai. Oras nuostabus, per visą kelionės laiką negavome lietaus - buvo šilta ir gera.

Šiandien žygis į dar vieną nuostabiausią paplūdimį. Pirmiausia lankome Tarbert miestelį, pasivaikščiojame, išgeriame kavos ir traukiame į žygį.

Selfiukas 

Ir vėl kapinės paplūdimyje

Milžiniškas paplūdimys pasirodo yra užliejamas potvynio. Klausimas, ką daryti - įmanoma perbristi, nesušlapinus visos mantos? Du bendražygiai pasišovė išbandyti gylį, bet teko pripažinti vandenyno pranašumą ir eiti ratu.

Dagys - Škotijos simbolis. Šioje vietoje nežydėjo, kitur buvo žydinčių, bet nenufotografavau.

Tarbert miestelis iš aukščiau. Ryt čia vėl grįšime ir keltu plauksime į Sky salą.

Išplaukiame

Atplaukus į Skye salą pasitiko tikri škotai vairuotojai ir pirmiausiai keliavome į The Storr kalnyną, kur turėjome žygį - lankėme Old Man of Storr. Dainius sakė - bus trumpas žygelis, tai išėjau net be kuprinės. Neturiu patirties su juo keliaudama ir nežinau, kad pasitikėti negalima - kas jam trumpas žygelis, mano mažai treniruotam kūnui visai nemažas iššūkis. Bet grupė tam ir yra, kad viskas pasidarytų gerokai paprasčiau. Dalinamės vandeniu, lazdomis.

Kaip paprastai kalnuose, užlipus vieną etapą pasirodo, kad dar toli gražu ne pabaiga. Viena dalis grupės - sparčiausi ėjikai jau tolumoje, dalis mūsų lieka ilsėtis ir gėrėtis, o dar maža dalelė, tarp kurių ir aš, kopiame į tikslą.  

Štai mūsų kolegos jau gėrisi vaizdais, o mums liko nelengvas etapas.

Vaizdai pakeliui 

Labai trumpam sustojame pasigėrėti Eilean Donan pilimi ir vykstame tolyn į kitą nakvynės vietą prie Lochneso ežero. 

Paskutinis žygis šioje kelionėje aplink Loch Affric ežerą. Bendras ilgis apie 20 km. Žygis, palyginus su buvusiais ankstesnėmis dienomis, kiek nuobodokas. Eini sau ir tiek, aišku, vaizdai gražūs, bet jie taip dažnai nesikeičia kaip einant kalnais ar vandenyno pakrante. 

Tiesa, turiu papasakoti dar dvi istorijas. Iš viešbučio mus paėmė ir paskutines dvi dienas vežiojo Škotijoje gyvenantis lietuvis, turintis vežimo paslaugas teikiančią ir keliones po Škotiją organizuojančią firmą. Važiavome dviem autobusiukais, mus vežė pats šefas. Labai kalbus žmogus, tai logiška, kad pradėjome kalbėti apie jo gyvenimą Škotijoje, privalumus trūkumus ir t.t. Labai greitai jo monologas nukrypo į tai, kaip viskas blogai Lietuvoje, koks šokas ištinka emigrantus grįžusius į Lietuvą, kaip jie jaučiantis pareigą mokėti mokesčius Škotijoje ir t.t. ir pan. Mūsų autobusiuke beveik visi keliauninkai buvo turintys savo verslus, labai neblogai gyvenantys, mokantys mokesčius ir įdarbinę ne vieną dešimtį, o gal ir šimtus žmonių. Natūraliai kilo priešiškumas ir gan arši diskusija, po kurios mūsų vežėjas pasikeitė visiškai - buvo be galo malonus, po žygio vaišino mus arbūzais, vešime kur norite, būkite, kiek norite... Paskui bendravome tikrai labai maloniai. Sakyčiau džiugu, kad žmogus sugeba priimti kito nuomonę, nepriklausomai ar su ja sutinka. Kitą istoriją papasakosiu kiek vėliau.

Taigi žygis aplink ežerą užtrunką vos ne visą dieną, bet prieš paskutinė diena Škotijoje, vadinasi tūnoti viešbutyje tikrai neisime. Netoliese yra Inverneso miestas, į kurį mus ir nuveža paslaugieji vairuotojai :) 

Keletą valandų klajojame po Invernesą, grožimės architektūra, vakarieniaujame.

O dabar laikas antrajai istorijai. Ji labiausiai skirta tiems, o dar labiau toms, kurios sako, kad neturi laiko/pinigų/galimybių keliauti. Su mumis keliavo moteris, kuri mane sužavėjo. Ji yra sektinas pavyzdys daugeliui. Tai yra 5 (taip tikrai penkių) vaikų mama, katalikiškos mokyklos įkūrėja ir vadovė, dirbanti dar daugybėje projektų, ne pelno organizacijose ir t.t. Prie viso to giliai besidominti Škotija, jos istorija. Jos dėka nemažai sužinojome ir pamatėme. Ir keliaujanti. Kai labai nori ir sieki, kliūčių nėra, yra tik galimybės. Labai teisinga frazė (nežinau, kas autorius) "Kai nori, ieškai galimybių, kai nenori - priežasčių". 

Taigi, ji žinojo, kad pavažiavus gal 20 kilometrų yra dar viena pilis. Vairuotojai sutiko pavežti, tai štai mes žvelgiame į Urquhart pilį. Jau vėloka, visi pavargę, o ir bilietai į vidų nemažai kainuoja. Iš automobilių stovėjimo aikštelės pilies per medžius praktiškai nesimato, bet mūsų neakivaizdinė vadovė žino iš kur ją galima kuo puikiausiai apžiūrėti.   

Paskutinė naktis prie Lochneso ir ryte pajudame link Glazgo. Laukia ilga kelionė, bet pakeliui dar ketiname apžiūrėti XIV amžiaus Doune Castle, kurią "Svetimšalės" gerbėjai žino kaip Leocho pilį, čia taip pat buvo filmuojami "Sostų karai".

Doune pilis labai garsi istoriškai - nuo Škotijos karalienės Merės pasitraukimo vietos iki tikro kalėjimo,  kuriame buvo laikomi prieš sostą sukilę disedentai. Ji taip pat buvo naudojama kaip Škotijo kariuomenės dislokavimo vieta, ginantis nuo Oliverio Cromwellio. Šiandien Doune pilis yra aukščiausio laipsnio kultūrinio paveldo pastatas Škotijoje. 

Dar viena vieta, kurią aplankome - Stirlingas ir jo pilis. Stirlingo pilis yra škotų istorijos ir valstybingumo paminklas, karalienės Marijos Stiuart buveinė.
Dalis mūsų grupės ėjo lankyti pilies, kita, tarp kurių ir aš, leidomės apžiūrinėti miestelį.

Strilingo katedra su nerealaus grožio vitražais.

+

Taip ir praėjo nuostabi savaitė Škotijoje. Tai šalis kurią galima lankyti daugybę kartų ir vis atarsti naujų dalykų. Vien pilių yra priskaičiuojama virš dviejų tūkstančių, iš kurių apie 600 lankomos. O nereali gamta - kalnai, vandenynas... Tai vieta į kurią būtina grįžti.
Didele dalimi keliones geromis ar blogomis padaro kompanija, o taip pat ir paties keliautojo požiūris. Įžvelgti nesklandumuose gerus dalykus, nesukti galvos dėl to, ko negali pakeisti, adekvačiai reaguoti į situacijas. Kelionė buvo puiki. Ačiū Daivai, kad vėl mane "suviliojo", ačiū Rūtai už begalines žinias apie Škotiją ir norą jas perteikti, ačiū vadovams ir visiems bendrakeleiviams. Ir ačiū, kad skaitėte.
Iki naujų susitikimų jau netrukus.