Izraelis - Jordanija. Petra. Nuotykių pabaiga

Izraelis - Jordanija. I dalis Nuotykiai prasideda

Izraelis - Jordanija. II dalis. Ferma ir Negyvoji jūra

Izraelis - Jordanija. Aqaba - Wadi Rum

Mano sieloje šventė - ryanair nuo rudens tiesiogiai skraidina į Jordanijos sostinę Amman. Sukilo prisiminimai ir apsižiūrėjau, kad nebaigiau pasakojimo. 

Taigi, keliaujame link Petros. 

Išsukus iš greitkelio link Petros Karališkuoju keliu, prasideda kilimas į kalnus ir neapsakomas grožis. Bet žiūrint į termometrą automobilyje darosi nejauku - temperatūra nuo +30 susitraukia iki +8. Poroj vietų išlipu fotografuoti - šalta ir toks vėjas, kad kuo greičiau neriu į mašiniuką ir toliau vaizdus geriu akimis. Gerai, kad vairuoja dukra, tai aš galiu ramiai tyrinėti apylinkes. 

Į Petrą, o tiksliau miestelį prie jos Wadi Musa nuvažiuojame jau po pietų - ilgokai užtrukome dykumoje. Aišku, kad į Petrą šiandien nebeisime. Įsikuriame viešbutyje, truputį pavaikščiojame po miestelį. Sutikti lietuviai sakė, kad netoli yra mažoji Petra ir ten labai gražu. Užrašė koordinates. Deja, suvedus į navigaciją paaiškėja, kad nuo mūsų iki ten apie 80 km - truputį per toli, nes, ten temsta gan anksti ir staiga.

Paklausinėjame viešbutyje dirbančio vaikinuko apie mažąją Petrą jis sakosi nieko nežinąs, o gal nesusikalbame. Pažiūrėję į žemėlapį nusprendžiame nuvažiuoti į netoliese esanti miestą Ma'an. Tai visiškai neturistinis miestas ir mūsų pasirodymas ten sukelia tikrą sensaciją. Nelabai drįsau fotografuoti, nors gal ir be reikalo.

Vyrai fotografuojasi labai noriai. Moterys nelabai. Ši sutiko

Kelios gatvelės ištisinis turgus. Matėme dirbant netgi vieną moterį. Sugalvojome išgerti kavos, deja, niekur nesimato jokios įstaigos, kur tą būtų galima padaryti. Vien parduotuvėlės ir kirpyklos. Ten, aišku, ir dirba ir kerpasi vieni vyrai. Jie ten gurkšnoja arbatą, bet neisi ko gero į kirpyklą prašyti arbatos. Randame saldumynų parduotuvę, joje staliukai. Apsidžiaugiau, bet per anksti - pasirodo čia yra tik šalti gėrimai - coca cola, sprite ir panašūs. Bet vienoje vietoje nusišypso laimė - kažkokia užkandinė, kurioje galima nusipirkti maisto išsinešimui (norėjau pabandyti, bet kažkaip pabijojau) ir antrame aukšte galima išgerti kavos. Ne tiek tos kavos norėjau, tuo labiau, kad aš jos beveik negeriu, bet pažiūrėti kaip atrodo kavinė. 

Vaizdas toks - pamenate prieš daugybę metų tiesdavo mamos ar močiutės ant virtuvinių stalų tokias storas klijuotes spalvotas. Tai čia panašiomis apkloti stalai, ant keletos dar nenukraustyti maisto likučiai, žmonių nėra. Mums atėjus vyrukai greit susitvarko, atneša man kavos ir po stiklinę įfasuoto vandens. 

Vyrukai atrodo tvarkingai.

Vaikščiodamos aptinkame nežinia kelintų metų mazdą

Ko gero užtenka mums Ma'an - važiuojame ilsėtis. Mus užkalbina keletas jaunų merginų, deja nesutinka fotografuotis.

Vykstame atgal į Wadi Musa - rytoj jau tikrai mūsų laukia Petra.

PETRA

ką galiu pasakyti - nuostabus, įspūdingas gamtos ir žmogaus (arba nežemiškų būtybių) kūrinys. Bet apie viską iš pradžių. Rytas, jaučiauosi labiau sergamti nei sveika. Lauke nėra labai karšta - reikia striukių. Tiesą sakant džiaugiuosi tuo - laukia daug vaikščiojimo, o karštis tam tikrai nepadeda. Nuvažiuojame automobiliu iki įėjimo į Petrą, bilietai tik už grynus - jokių kortelių. Gerai, kad šalia yra keitykla ir keičia kur kas geriau nei pasienyje. Paprašau žemėlapių - sako, kad jie prie įėjimo. Ten jų taip pat niekas nesiūlo - tenka pasiprašyti - atneša.

Įėjus pro vartus, reikia dar gerokai paėjėti iki tarpeklio. Čia daugybė siūlytojų su arkliais - susigundome. Per vidurį jojimo jie sustoja ir pasiūlo mums užjoti į kalną Indiana Jones keliu. Iš pradžių nesutinkame, sakome, kad eisime pačios, bet paskui vis tik susigundome. Suprantu, kad aš pati šiandien tikrai niekur neužkopsiu, tai kodėl nepasinaudoti galimybe pamatyti. Viskas buvo labai puiku, tik jei kas susigundysite šiuo dalyku - iš karto sutarkite kainą - kiek turėsite mokėti iš viso, be jokių papildomų dalykų. 

Sako, kad kopsime šiuo takeliu  - kažkaip baugoka.

Kavinė - gal ir be reikalo nesustojome išgeri čia kavos

Po mūsų kojomis driekiasi nuostabioji Petra

Kadangi mes maršrutą pradėjome kitaip nei dauguma, tai visa Petros didybė atsivėrė prieš akis. Ir turime leistis, o ne kilti. Leidimasis toks ne itin jaukus, bet pamačius kaip tais nugludintais akmenimis šuoliuoja vietiniai su asiliukais arba įsikirtę ant jų sėdi turistai, džiaugiamės, kad mūsų kelionė su žirgais buvo net labai maloni. 

                     

Štai šį vaizdą pirmiausia pamato žmonės, įeidami į Petrą. Mes jį pamatėme išeidamos. Dabar dar laukia ilgas ėjimas iki išėjimo. 

Grįžę į viešbutį sudrimbame vestibiulyje - kambaryje nėra interneto, tai galvojame truputį pažiūrėsime, kas vyksta. 

Dykumoje sutikti lietuviai užrašė mums mažosios Petros koordinates. Bandėme suvesti jas į navigaciją ir patikrinti, kur ji yra, deja, rodo, kad tas objektas maždaug už 80 km. Klausėme viešbutyje - nežino, arba nesusikalbame. Na ir gerai, nereikia. Ją norėjome aplankyti vakar. Šiandien, važiuodamos į Petrą, radome nuorodą - iki mažosios Petros gal 5 km. Bet šiandien tam nebeturime nuotaikos. 

Atsigeriame arbatos ir viešbučio berniukas klausia, kokie mūsų planai vakarui. Gal naktinė Petra - ko gero ten labai gražu, bet mes apie Petrą net pagalvoti nenorime.

Tada mums pasiūlo hamamą - mielai sutinkame - reikia atsipalaiduoti, pailsėti. Sutariame, kad 17.30 susitinkame vestibiulyje. Turime daugiau kaip 1,5 val. - einame į kambarį truputį pailsėti. Maždaug po pusvalandžio - beldimas į duris ir klausimas, tai jūs dar neinate. Nieko nesuprantame - vėl nesusišnekėjome. Na gerai, susiruošiame greituoju būdu. Hamamo garinėje vietoje atsipalaidavimo gauname kokius 5 ar 6 prancūzus. Atrodo, kad jų koks 100. Na ir kodėl tokioje vietoje, kurioje norisi tik ramybės reikia kelti tokį triukšmą. Gerai, kad prancūzai nelabai pakelia karštį - jie atidaro duris - mums šalta - uždarome. Tada jie labai greit susivynioja ir dingsta - pagaliau ramybė. Paskui mūsų laukia pilingas, masažas, džakuzi.  

Vienas iš mus maudančių vyrukų pradeda klausinėti kaip mums čia patinka, prisistato, kad viešbučiai priklauso jo šeimai ir pasiūlo vykti į pikniką į mažąją Petrą. Pamąstę sutinkame. Vyrukas sako - dabar 19.30, tai susitinkame vestibiulyje 20.00. Pažiūrime į savo laikrodį ir viską suprantame - pasirodo Jordanijos ir Izraelio laikas skiriasi 1 val., o mes visą tą laiką gyvenome kitu laiku. Gal pamenate, anksčiau sakiau, kad buvo nepatentinti automobilių nuomoje - pasirodo mes vėlavome ne pusvalandį, o 1,5 val. 

Po hamamo toks atsipalaidavimas - norėtųsi lįsti į lovą ir jaukiai susisukus miegoti, bet reikia važiuoti. Truputį neramu - į ką mes veliamės. Važiuojame mūsų automobiliu. Važiuojame važiuojame - mūsų palydovas kažkam paskambina, pasikalba arabiškai - čia pristok, ne ne čia - važiuok toliau....  Juokaujame, kad gal jau parduos - bet viešbutyje žino su kuo ir kur išvažiavome - tai gal neparduos.

Pagaliau kažkur sustojame - gaila, kad tamsu - turėtų būti gražu. Bet iš kitos pusės gerai, kad tamsu - matosi daugybė žvaigždžių, vyrukai įrengia labai šaunią ir romantišką vietelę - pridega žvakių, užkuria laužą, padengia improvizuotą stalą - daugybė valgio - mėsytė, daržovės, vaisiai, arbata, gaivieji gėrimai. Siūlo kaljaną - mes jo nerūkome, tai ir jie nerūko. Klausiu, kodėl mums jie tai pasiūlė - juk matosi, kad tai suorganizuota tik mums. Atsako, kad tai viešbučio dovana. 

Šauniai pasėdime kokią valandžiukę. Darosi šalta, gęsta žvakės - laikas miegoti. 

Vakaras buvo šaunus. Deja, neturėjau fotoaparato. Vienas kadras telefonu.

Grįžę mąstome ką daryti toliau. Planavau, kad grįšime į Aqabą, vyksime į pietinį paplūdimį porai naktų. Ten panardysime, pasimaudysime, bet po triukšmingo pabuvimo Petroje norime ramybės - skambiname mūsų šeimininkui į Wadi Rum ir klausiame, ar mus priims - norime pabėgti nuo visko... Mielai sutinka, taigi rytoj vėl Wadi Rum.
Ankstų rytą atsisveikiname su Petra

Atvykstame į Wadi Rum, tik šį kartą ne kaip turistės, o kaip viešnios. Nebėra įvažiavimo mokesčio. Visi informuoti, kad atvykstame, tik šypsosi ir moja važiuoti toliau.
Kadangi atvažiuojame truputį vėlokai, paaiškėja, kad į dykumą galėsime patekti tik po kelių valandų. Išgeriame arbatos ir mūsų šeimininkas nuveža mus į stebuklingą vietą. Čia praleidžiame 2-3 nuostabias valandas. 

Kelios valandos prabėga lyg akimirka ir jau laikas vykti į dykumą. Nuvažiavus dukra pasisiūlo padėti virėjui, tuo labiau, kad ir svečių šiandien daug.

Gaminame vakarienę

Šis įrenginys keliauja į iškūrentą statinę smėlyje, apkasamas smėliu ir ant viršaus dar užkuriamas laužas. Viska tai kepa, troškinasi kokias keturias valandas

O mes vėl grožimės gamtovaizdžiu, kuris jau kaip ir matytas, bet kaskart kitoks

Svetainė, laukianti šurmuliuojančios vakarienės. 

Šį kartą sulaukiu saulėtekio sėdėdama ant uolos ir mėgaudamasi kiekvienu saulės spinduliu.

Ko gero jau kartojuosi su nuotraukomis, bet galėčiau ten būti ir būti ir žiūrėti į tas neralias uolas ir saulės žaismą jose, kiekvieną kartą piešiantį vis skirtingą įvairiaspalvį piešinį

Atsisveikiname su svetinguoju šeimininku ir traukiame į Aqabą. Turime beveik visą dieną - planuojame pasimaudyti, pailsėti prie jūros.

Nuvažiavuojame į už miesto esantį paplūdymį, čia labai švaru, žmonių nedaug, bet pasirodo, kad nėra taip jau labai karšta maudymuisi, be to ir nuotaika nelabai kokia. O ir vietinės merginos maudosi visos apsirengusios, tai būtų gerokai nejauku nusirengti.

Truputį pasėdėję nutariame važiuoti į Eilatą - gal ten išsimaudysime.

Nuvažiuojame į autonuomos punktą palikti automobiliuko. Paprašome, kad darbuotojai pavežtų mus iki sienos - jie maloniai sutinka - sutaupome 11 JOD (apie 12eur). 

Einame per sieną - Jordanijos pusėje visi atsipūtę, niekas niekam neįdomu - pereiname visą muitinės teritoriją ir mus grąžina atgal nuo išėjimo - pasirodo reikia antpaudų pasuose. Grįžtame - nieko nėra, einame ieškoti, kas galėtų mums juos uždėti. Paklaidžiojus, palūkuriavus, ateina žmogelis, susimokame po 10 JOD, gauname spaudus ir galime eiti į Izraelį.

Čia tvarka visai kita - nuo pat įėjimo mus vos ne už rankos vedžioja darbuotojai, šviečia bagažą, klausinėja - ko buvo Jordanijoje, ką veikėme, kiek būsime Izraelyje, prašo parodyti viešbučių rezervacijas. Aš pasakau, kad ryt išskrendu, tai mane palieka ramybėje. Dukra pasisako, kad liks dar mėnesiui Izraelyje, tai ją klausinėja ilgokai - kur apsistos, ar turi pinigų, kredito kortelių ir t.t. Tik tiek smgu, kad viskas vyksta labai maloniai, su šypsena. Pagaliau paleidžia - sėdame į taksi ir vykstame į eilatą. 

Daugiau kaip ir nėra ką labai daug pasakoti Eilatas visiškai nepatiko - daugybė poilsiautojų, iš kurių matyt daugiau kaip pusė rusai, triukšmas... Na, panašiai kaip Palanga karščiausiu metu. Pajūryje tik su nostalgija pažiūrime į kitoje pusėje plevėsuojančią Jordanijos vėliavą ir einame ilsėtis.

 Kitą rytą keliamės ir einame į stotį - į Tel Avivą važiuosime autobusu. Nuėjus laukia siurprizas - visi bilietai parduoti - iš vakaro kažkaip nepagalvojome nusipirkti bilietų. Gerai, kad po 1,5 val. kitas autobusas ir panašu, kad į lėktuvą spėsiu. 

Kelionė autobusu atsibodo - 5,5 val. Iš pradžių važiavome per dykumas, paskui pradėjo po truputį atsirasti žalumos. Gerai, kad autobuse buvo internetas.

Prisiskaičiuosi, kad oro uoste reikia būti mažiausiai prieš tris valandas, niekur neužtrukdama skubėjau ten. Teko atstovėti netrumpą eilę ir stebėti, kaip kratomi keleiviai. Nežinau, kaip renkasi ką kratyti ko ne, bet buvau tikra, kad patikrinimo neišvengsiu - juk ką tik iš Jordanijos. Atėjusi mergaičiukė (muitinės darbuotoja) klausinėjo manęs visokių dalykų. Pasakiau, kad nelabai kalbu angliškai, tai ji bandė kalbėti rusiškai, bet jos rus kalba dar prastesnė, nei mano anglų. Bet kažkaip susikalbėjome, gavau lipduką, paskui peršvietė bagažą ir leido eiti be patikros.

Prisiminiau, kad per skubėjimą nenupirkau lauktuvių - teko apsipirkti duty free. Tik neįvertinau, kad tai jungiamasis skrydis, parskrendu ne iš ES ir ten Rygoje pereiti patikrą - taip netekau savo vyno.

Dar vienas nutikimas - Petroje viešbutyje palikau savo kedus, tai teko per sniegą bristi su basutėmis. 

Kelionė buvo puiki.

Ačiū skaičiusiems. Puikių visiems kelionių ir gerų įspūdžių.

Izraelis - Jordanija. I dalis Nuotykiai prasideda

Izraelis - Jordanija. II dalis. Ferma ir Negyvoji jūra

Izraelis - Jordanija. Aqaba - Wadi Rum