Vėliau pusryčiai terasoje ir į kelią
Buvo labai sunku suplanuoti, kur važiuoti, ką pamatyti, nes vietų be galo daug, o laiko mažai. Po tam tikro blaškymosi teko apsispręsti - visko pamatyti per vieną savaitgalį vis tiek nepavyks, tai reikia rinktis. Taigi, nuspręsta - šeštadienį lankysime Geirangerio fjordą, pakeliui stodamos apsižvalgyti, vėliau važiuojame į Loen, čia nakvojame, sekmadienį kylame naujai įrengtu keltuvu Loen Skylift, kopiame į Staurinibba, vėliau apeiname nemažą ratą, nusileidžiame žemyn keltuvu. Pirmadienį vykstame į Alesund, pasivaikščiojame po miestą ir po pietų jau skrydis atgal.
Šeštadienis. Kelionė į Loen. Pakeliui vis randame vietų, kur norime sustoti. Randame ir posūkį į kažkur. Kylame į kalną beveik bekele. Jei kas nors leistųsi žemyn, nežinia, ką reikėtų daryti, nes keliukas tik vienam automobiliui. O prieš akis nuolat atsiveriantis grožis.
Pasiekiame Geiranger - čia galima būtų praleisti dieną ir paplaukioti fjordu, bet mūsų planai kitokie. Pasigrožėję važiuojame tolyn.
Jau dešimt metų svajojau patekti į tokią vietą, kurios nuotrauka kabo pas mus ant sienos - Vaiva sėdi ant pasaulio krašto. Ir štai - mes čia. Turiu pasakyti, kad jausmas žiūrint žemyn, apverčia kažką viduje ir pradeda kiek svaigti galva. Bet jei žemyn nežiūri, tai visai nieko.
Šiandien kopimo poreikis nepatenkintas visiškai, tai radę smagią vietelę, einame pasivaikščioti. Žydi švyliai, randame taip ir neištirpusio sniego lopinėlius, kuriuose taip gera pagulėti.
Pasiekę Loen vakare ir įsikūrę, dar neiname miegoti. Dar klaidžiojame po apylinkes, geriame į save tylą, ramybę ir grožį. Kažkuriai šauna mintis išsimaudyti. Oro temperatūra apie 15 laipsnių. Vandens nežinau, o ir nenoriu žinoti. Taigi - maudynės. Spiegiame ir krykštaujame, kad net skamba visas ežeras.
Kitą rytą vėl pabundu anksčiausiai, tyliai išeinu į lauką ir sustingstu nuonetikėtai atsivėrusio grožio - į mūsų ežerą nusileido debesis. Netrukus prisijungia dar viena kelionės draugė ir dviese mėgaujamės visiška ramybe. Debesis tai pakyla ir atidengia droviai tekančios saulės apšviečiamas kalnų viršūnes, tai vėl leidžiasi ir lieka tik magiškas švytėjimas.
Kylame Loen skylift keltuvu. Jis įrengtas tik šį pavasarį, taigi keli mėnesiai prieš mums atvykstant. Kelia į maždaug kilometro aukštį. Mums lieka pakilti dar apie 400 metrų iki aukščiausios viršukalnės. Tiesa buvo minčių šioje vietoje praeiti Via Ferrata Loen, bet nesiryžome. Užteko ir 15 km pasivaikščioti kalnais. Kopimas nebuvo nei labai sunkus, nei labai lengvas. Bet buvo nerealiai gražu. Dvi iš mūsų kompanijos niekada nebuvo kopę į kalnus. Manau, kad jų pirmas kartas tikrai užtektinai įspūdingas.
Buvo kiek neramu dėl oro - Norvegijoje jis absoliučiai nenuspėjamas - galėjo lyti visą dieną. Morališkai mes tam buvome pasiruošę, bet oras mus lepino. Visą dieną kalnuose švietė saulė.
Pirmadienio rytą, pakuojamės daiktus ir kitu keliu važiuojame atgal į Alesund.
Alesunde lyja. Bet nieko nuostabaus - čia Norvegija, čia bet kuriuo momentu gali lyti, o kitą akimirką jau šviesti saulė. Tiesa, šiandien saulė visiškai nenorėjo rodytis. Bet kokiu atveju Alesund velniškai gražus miestas bet kokiu oru
Paskutinis žvilgsnis ir laikas namo. Čia aš tikrai grįšiu - gal net kitą vasarą :)
Ačiū, kad skaitėte
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą