Portugalija. I dalis - Algarvė

Portugalija. II dalis - Sintra
Portugalija. III dalis - Mafra, Obidos, Batalha
Portugalija. IV dalis - Coimbra, Tomar, Fatima, Evora

Portugaliją pamilau senokai - pirmiausia virtualiai, paskui su kompanija aplankėme Madeirą, o pernai, su dviem nuostabiausiom draugėm atradome Algarvę. Pasakojimas čia. Vėliau dar sekė įvairūs sutapimai - dėmesį patraukdavo nuotrauka, kieno nors pasakojimas. Žodžiu, visi keliai vedė į Portugaliją. Keliauti su grupe nenorėjau - mėgstu organizuoti pati ir būti nepriklausoma, tačiau keliauti vienai kiek brangoka. Be to, dažnai girdžiu - noriu keliauti, bet bijau ar neturiu su kuo. Taigi, kilo mintis susirasti tris pakeleives ir traukti klajoti po Portugaliją. Keturioms keliauti automobiliu pakankamai komfortiška, taip pat nesunku rasti apartamentus. Tiesa, dažniausiai vienas kambarys būna su dvigule lova :) 

Prieš keliaudama skaičiau daug kitų keliautojų pasakojimų, skaičiavau, planavau... Kelionės trukmė 12 dienų - atrodo per tiek laiko nesunkiai galima pervažiuoti visą šalį, bet pradėjusi dėlioti lankytinus objektus supratau, kad reikia trumpinti maršrutą. 

Apie kelius. Keliai Portugalijoje gan geri (tiesa, ne visur), Algarvėje daug remontų, labai daug žiedų. Autostrados mokamos ir gan brangiai. Nusprendėme taupyti ir nevažiuoti autostradomis, tuo labiau, kad mūsų tikslas ne nuvažiuoti iš taško į tašką, o kuo daugiau pamatyti. Kai kuriose autostradose už važiavimą galima susimokėti pinigais arba kortele, o kai kuriose tokios galimybės nėra - reikia būti iš anksto sumokėjus.  Nuomojantis automobilį, pasiūlė aktyvuoti tokį dalykėlį (nežinau, kaip jis vadinasi), kad neturėtume bėdų dėl kelių mokesčių ir nereikėtų niekur mokėti. Už tai paėmė 19 eur, o už mokamus kelius nuo kortelės nurašė po dviejų savaičių, jau grįžus namo. Nors ir planavome važiuoti nemokamais keliais, tačiau dėl visa ko aktyvavausi tą daviklį ir neprašovėme. Kartą netyčia užklydome į mokamą kelią, o grįžtant iš Evoros į Faro jau sąmoningai pasirinkome važiuoti autotradomis. Ir čia, kažkur tarp Evoros ir Faro, keliose vietose buvo tik elektroninis mokėjimas. Už kelius nurašė 12 eur.
Gan grubus mūsų kelionės maršrutas buvo toks. Tiesa, kilometrų nuvažiavome gerokai daugiau - apie 1900km. 

 

Iš Kauno per Lutono oro uostą atskridome į Faro, čia mūsų laukė auto nuomos atstovas ir nusivežė į nuomos punktą. Susitvarkę nuomos dokumentus patraukėme į pirmąją nakvynės vietą. Norėjau, kad reikėtų kuo mažiau kraustytis iš vietos į vietą, bet šalis per didelė, kad suplanuotus objektus pavyktų aplankyti iš vienos ar dviekų nakvynės vietų. Teko miegoti 4 vietose. 

Pirmąją nakvynės vietą Montes de Alvor pasiekiame vėlai vakare, bet šeimininkų dukra mūsų laukia, aprodo apartamenus ir palieka ilsėtis. 

Apie apartamentų nuomą - visas nakvynes rinkausi per Airbnb ir tik viena vieta nusivylėme. Paskui juokėmės, kad geriau tai būtų buvusi pirmoji vieta. Bet nebuvo - pirmoji nakvynės vieta puiki (keliaujantiems automobiliu, nors ir visuomeninio transporto stotelė netoliese). 

Pirmosios trys dienos skiriamos Algarvei. 

Tikriausiai visi, kas bent ką nors girdėję pie Portugaliją, žino, kokia skani (ir pigi) čia kava, o taip pat apie fantastiškuosius pyragėlius Pasteis de Nata. 

Kas mane pažįsta, žino, kad paskutiniu metu nevalgau baltų miltų, cukraus ir dar kai kurių produktų (mėsos, alkoholio), bevek negeriu kavos, bet atsilaikyti prieš natas yra absoliučiai neįmanoma. 

Pirmasis rytas - pažintis su kaimeliu. Algarvėje planavau lankyti keletą paplūdimių, tai gyvenamąją vietą rinkausi labiau atsižvelgdama į kainą ir pačius apartamentus, nei į lokaciją. Ir tai pasiteisino - vandenynas (važiuojant automobiliu), visai netoli, bet kartu tai visiškai rami vieta. 

Vaizdas iš terasos nėra kažkas wow, bet mums tinka :)

Gan ankstyvas rytas - randame kavinukę, kurioje kavą geria labai spalvinga publika. Jie mielai mus priima - pasitraukia, pasiūlo suolelį. Su pirmąja kava susimauname - geriame su pienu ir tik vėliau apsižiūrime, kad visi geria espresso. Nuo šiol ir mes geriame tik espresso, arba kartais pingada (nežinau ar teisingai parašiau - espresso su šlakeliu pieno)

Pakeliui apsiperkame mažutėlėse parduotuvėse ir nuostabiausi pusryčiai terasoje su lietuviškais sveikuoliškais blynais (deja, obuolienė liko Kauno oro uoste :( )

Primenu, tai spalio pradžia. Visos kelionės metu, visi, su kuo kalbėjome, stebėjosi tokiu nebūdingai šiltu šiam metų laikui oru. Oro temperatūra dienomis svyravo nuo 26 iki 36 laipsnių karščio. Tiesa, nuvykus gerokai šiauriau rytai buvo veik lietuviški - 12-14 laipsnių, bet apie 10 val. vėl būdavo karšta. 

Taigi, pirmasis rytas ir primyn maudytis :) Aptinkame pirmąjį pliažiuką, smagiai pasimaudome, stebime potvynį, kuris greitai grobia pakrantę, veja visus nuo akmenų, apsemia rūbus ir paklotus.

Tiesa, smagiai pasimaudyti vandenyne, tai toli gražu ne tas pats, kaip pliuškentis kokioje Viduržiemio jūroje - bangos ir traukimas tokie dideli, kad turi nuolat saugotis. Jei bangos kiek mažesnės, galima nueiti toliau, nei jos lūžta, tuomet įmanoma ir paplaukioti, bet mes rinkomės būti arčiau kranto ir leidomės bangoms mus maudyti.

Vienas labai svarbus momentas keliaujant po Portugaliją yra maistas. Jis Portugalijoje labai labai ir labai geras. Ir dar sąlyginai pigus. Tiesa, reikia žinoti keletą taisyklių - pietūs trunka nuo 12-12.30 iki 14-14.30 val. Ir viskas. Nei anksčiau, nei vėliau dienos metu pavalgyti nepavyks. Daugelis mažesnių restoranų nuo 11 val net kavos nebeduoda -  ruošiasi pietums. Jei atėjus į restoraną kitu metu jums siūlo pavalgyti, tai ta užeiga kažkas negerai - greičiausiai ji skirta turistams ir maistas gali būti ne visai toks, kokio tikitės. Vakarienė prasideda nuo 19.00-20.00 val. ar dar vėliau. 

Kitas momentas - porcijos itin didelės, taigi, jei nesate didelis ėdrūnas, o dar pasiimate užkandį ar sriubą, antrą patiekalą laisvai galite dalintis dviese. Įprastai pirmiausia atneša duonos, užkandžių. Jie mokami ir gan nepigūs. Galite laisvai atsisakyti.  

Labai smagu, kad Nida buvo parašiusi dienoraščio įrašą apie Portugaliją visai prieš mūsų kelionę ir davusi aibę patarimų. Ačiū jai :)  

Buvome nusprendę bent kartą per dieną (pietus ar vakarienę) valgyti restoranuose, tai turėjome derintis prie pietų laiko. Skubame į Carvoeiro miestelį pavalgyti. Pietūs

Kataplana yra kažkas nenusakomai gero. Pirmą kartą valgiau prieš metus Albufeiroje. Kartočiau ir kartočiau :) Kitas patiekalas kardžuvės steikas. Dar ėmėme daržovių sriubą, tai tie du patiekalai mums keturioms buvo jau beveik per daug.

Kadangi važiavome į paplūdimį, tai ir apsirengėme atitinkamai - lengvi rūbai, apavas. Visai nepagalvojome, kad rasime tokį puikų taką uolomis. Tiesa, jei būtume ėję taku, tai viskas būtų gerai, bet aš taip nemoku - tiesiog neįdomu. Išsukus iš praminto kelio visada gali rasti ką nors įdomesnio. 

Kaip sakiau, taku vaikščioti galima ir basutėmis, bet kai sugalvoji karstytis uolomis ir landžioti olomis, basutės ir sijonas nebeatrodo taip patrauklu.

Pirmosios dienos klaida - nepasiėmėme pakankamai vandens - juk tiek vaikščioti neplanavome - važiavome išsimaudyti. Pagaliau radę paplūdimio kavinę, be jokių abejonių sumokėjome 3.5 eur už butelį šalto vandens :)

Turėjau susidariusi must see paplūdimių sąrašą, bet visus aplankyti per dieną yra misija neįmanoma. Gerai, kad dalinausi savo nuotykiais online, tai draugė, keliavusi šiomis vietomis, atsiuntė įdomaus paplūdimio nuorodą Praia da Marinha. Susivedus į navigaciją paaiškėjo, kad esame visai šalia. 

Truputį banguoja, uolos šlapios, aš su basutėmis, bet ko nepadarysi dėl gražaus vaizdo - kabarojuosi uolomis ir pasiekiu tikrai fantastišką vietą. Greitai temsta ir pirmoji diena eina į pabaigą - laikas namo

Atrąją diena pradedame Portimão turguje. Šiandien pietus gaminsime namuose. 

Šiandienos planas - plaukimas laiveliu palei uolas. Aš plaukusi prieš metus, tai manau neplaukti - nuvešiu pakeleives iki uosto ir eisiu kur uolomis pasikarstyti. Nuvažiuojame savo miestelyje (Alvor) į uostą ir paaiškėja, kad šiandien plaukti nepavyks - per didelės bangos, bet galime užsisakyti plaukimą rytojui. Pernai plaukiau gan dideliu laivu, o dabar siūloma išvyka nediduke valtele. Ok, bandau ir aš. Sumokame po 5eur avanso, gauname nurodymus, kur ir kada ryt atvykti ir mąstome, ką čia nuveikus. 

Netoliese kalnuose yra Monchique miestelis, iškilęs 458 m. virš jūros lygio. Nuostabus mažas miestelis, su turgumi, pagrindine aikšte ir mažomis, siauromis gatvelėmis, apsuptas kamštmedžių giraičių. Jei turite laiko ir norite ilgesnių žygių, yra puikių takų miestelio apylinkėse. Mes daug laiko neturėjome, tai tik pakilome tik iki Nossa Senhora do Desterro vienuolyno griuvėsių, paklaidžiojome  mišku ir gatvelėmis. Tolumoje matyti vienuolyno griuvėsiai.

WVI a. Igreja Matriz

Pakeliui į vienuolyną kamštmedžių giraitė ir laukymėje žydinčios gėlės - kažkas panašaus į lelijas.

Vaizdas nuo vienuolyno

Vienuolynas, privati teritorija. Ten esantys vyriškiai pakviečia mus aplankyti vidų. Vaizdas graudus, bet mena kažkada buvusią didybę

Grįžus į kaimelį, užburia pastatų grožis ir mažų gatvelių labirintai.

Jau beveik pietūs, bet mes turime žuvį, taigi, pietausime namuose. Bet pakeliui dar vienas lankytinas  miestelis, į kurį sprecialiai tikrai nevažiuosime - Silves. Miestelis jaukus, gražus, bet labai karšta, be to esame alkanos, tai greitai prabėgame keliomis gatvelėmis, randame nuošalų restoranėlį - išgeriame šviežiai spaustų sulčių ir važiuojame pas save žuvį. Vakarienė buvo puiki :)

Po vakarienės jaukiai susirangome kas sau ir leidžiame tingų vakarą. Ryt plauksime.

Ryte paruošiu pusryčius. Norėčiau tokių pusryčių ir namuose :)

  Važiuojame į uostą. Turime pakankamai laiko pasivaikščioti, bet uoste nelabai yra į ką žiūrėti. Tiesa, čia gavome pietietiško atsipalaidavimo pamoką - artėja plaukimo laikas, o niekas mūsų nenori plukdyti - vienas po kito išplaukia laiveliai, o mūsiškio kaip nėra, taip nėra. Skambiname vyriokui, pardavusiam kelionę. Sako, turi būti mergina, vardu (nepamenu kokiu). Ieškome - tokios nėra. Kita mergina bando mums padėti - kalbina kelis laivelių kapitonus, bet jie tik moja ranka ir veja ją tolyn. Pagaliau pasirodo vyriškis, kuris surenka iš mūsų trūkstamus pinigus ir pamoja vienam iš kapitonų. Kai kelionės draugė pradeda jam sakyti, kad mes laukiame, jaudinamės, o jūs vėluojate, jis tik šypsosi, ir sako - relax, juk jūs atostogaujate. 

Plaukimas mažu laiveliu vandenyne yra kažkas stulbinančio. Bangos didesnės už mūsų valtį. Siūbuoja, mėto... Kapitonas (neįsivaizduoju, kaip aš jo nenufotografavau - labai įspūdinga asmenybė) valdo laivelį labai užtikrintai, todėl nejaučiame jokio nerimo - tiesiog mėgaujamės bangomis ir vaizdais. Dvi valandos absoliutaus gėrio

Po plaukimo pats laikas valgyti ir vėl į kelią.  

Šiandien planuose aplankyti pietryčiausią Europos tašką - Cabo de Sao Vincente ir ten palydėti saulę. Laiko dar turime pakankamai, tai pakeliui trumpam sustojame Lagos miestelyje. Taip, Lagosui tikrai neskyrėme pakankamai dėmesio. Ir bendrai - trys dienos Algarvei, tai labai labai mažai. Čia galima būtų praleisti ištisas savaites ir vis tiek neišnaršyti visų gražuolių paplūdimių, neišlaipioti uolų ir neišlandžioti olų. 

Aplankome Sagres

Ir palydime saulę pietryčiausiame Europo taške. Palydėti saulės susirenka didžiulis būrys žmonių, jie nutupia uolas ir užgniaužę kvapą stebi saulės kelionę. Ir staiga atsiranda kelios triukšmingos įkaušusios lenkaitės su alaus buteliais rankose. Tenka slinkti uolomis ir ieškoti ramesnės vietos.

Vakarojame Alvor. Gatvelėse gausybė žmonių, restoranai pildosi. Viename iš jų susigundome paragauti sardinių. Nepasakyčiau, kad jos mus labai sužavėjo, bet Portugalijoje paragauti sardinių privaloma

Kitą rytą pakuojamės daiktus ir atsisveikiname su šiais svetingais namais - laukia pervažiavimas į Sintrą. Kelionė užtrunka visą dieną, nes sukame ir sukame grožėtis paplūdimiais. Jei teks keliauti šiuo maršrutu - labai rekomenduoju lankyti visus paplūdimius, kiek tik jų rasite - kiekviename bus kažkas ypatingo, magiško. Galėčiau daug rašyti, bet tiesiog dalinuosi vaizdais

Vakarop pasiekiame Lisaboną. Penktadienio vakaras po darbo - aišku, kad patenkame į kamščius, eismas gan chaotiškas. Karštis - 36 laipsniai, kondicionierius mažai gelbėja. Sintrą pasiekiame jau sutemus, o mūsų namai dar apie 10 km. nuo Sintros. Atrodo kas čia - ranka pasiekiama, bet tik ne Sintroje. Reikia nusileisti nuo vieno kalno ir pakilti į kitą. Mieste. Gatvelės automobilio pločio tarp aukštų sienų ir smengančios tiesiai žemyn arba kylančios aukštyn, tarpuose dar sankryžos. Šioje kelionėje buvo pats ekstremaliausias vairavimas kokį iki šiol teko patirti. Aišku, dar ir dėl to, kad noras pamatyti kažką gražaus dažnai nuvesdavo į bekeles.

Pasiekiame antrąją nakvynės vietą ir palaimingai užmiegame.

Ačiū, kad skaitėte, tęsinys bus netrukus.

Portugalija. II dalis - Sintra
Portugalija. III dalis - Mafra, Obidos, Batalha
Portugalija. IV dalis - Coimbra, Tomar, Fatima, Evora